Šalmas iš Lidso muziejaus

 

             Šalmas iš Lidso muziejaus(Anglija). Šio šalmo istorija miglota : XIX a. tūlas Julijus Mejeris jį įsigijo neva Rytų Prūsijoje, neva Lenkijoje. Rastas jis menamoj Valrikso mūšio vietoje, o pastaroji taip ir liko nelokalizuota. Šalmas priskiriamas taip vadinamų "šyšakų" tipui. Dar du šio tipo šalmai rasti Prūsų gyventoje teritorijoje su aiškiomis lokalizacijomis (Fridrichsbergas prie Karaliaučiaus ir Ekritten -Ekryčiai). Mejerio šalmas išsiskiria savo puošnumu. Jis nukaltas iš 4 plieno lakštų, apačioje sutvirtintas lanku, kurio priekio centre yra taip būdinga "šyšakams" "karūna", o kairiajame ir dešiniajame  kupolo šone pritvirtinta po rozetę (taip vadinami gėlės žiedo formos apkaustai), bei viršus sutvirtintas piltuvėlio formos apkaustu užsibaigiančiu tūtele. Šalmo kupolas aptrauktas žalvarine auksuota folija. Puošnumo jam suteikia ir iškilios kniedės. A.Kirpičnikovas prūsiškus "šyšakus" (o taip pat ir Mejerio įsigytąjį) datuoja X a. antra puse - XII a.pradžia. A.Kirpičnikovo teigimu auksuoti šalmai priklausė tik nobiliams - kunigaikščiams. Ir iš tiesų geltonas auksu spindintis šalmas labai išsiskiria mūšio sumaištyje,tarp kitų pilkų plieninių šalmų.Tokiu būdu kariai matydavo kurion vieton telktis, prie savo vado, po savo vėliavom. Daug ginčų kyla kas būdavo viršūnės piltuvėlio formos apkausto tūtelėje. Lenkų mokslininkai tvirtina, kad ten įtaisydavo plunksnas(matyt pagal Vakarų Europos riterių turnyrų amunicijos-šalmų puošmenis plunksnomis). Kiti tirinėtojai teigia, kad tūtelėn buvo įtaisoma mėgiamo žirgo uodegos kasa ar net nukauto priešo torfėjus - jo plaukų kasa. Šiuo atveju įtaisėme būtent žmogaus plaukų kasą.
 Šalmo originalo fotografijos