Pradžia
Apie
Metraštis
Archeologija
Žemėlapis


Apuolė 2004
Apuolė 2005
Apuolė 2006
Apuolė 2006 (english)
Apuolė 2007
Apuolė 2008
Apuolė 2009
Apuolė 2010


Archeologija

Apuolės piliakalnis ir gyvenvietė (Skuodo raj., Aleksandrijos s-ja) Luobos kairiajame ir Brukio dešiniajame krante, jų santakoje. Luobos slėnis juosia piliakalnį iš Š ir V, Brukis – iš P. R buvęs iškastas 10 m pločio ir 3 m gylio griovys, už jo 8 m aukščio ir 75 m ilgio pylimas saugojo aikštelę, kurios P kraštu taip pat supiltas žemesnis pylimas. Bendras pylimo ilgis 160 m. PR kampe buvę vartai. Aikštelė – netaisyklingas keturkampis, apie 80 m ilgio Š–P kryptimi ir 55 m pločio. Šlaitai į upelius statūs, apie 9–10 m aukščio. Į R nuo piliakalnio ir į P už upelio pasitaiko gyvenvietės pėdsakų, o į Š už upelio yra senkapiai. Apuolė (Apulia) yra pirmasis Lietuvos teritorijoje esantis piliakalnis, paminėtas ankstyvuosiuose rašytiniuose šaltiniuose, aprašant skandinavų žygį į kuršių žemes 853 metais. Po 300 metų pertraukos, 1253 m., Apuolės vardas Appule, Ampule vėl pasirodo ankstyvųjų viduramžių dokumentuose, šį kartą kaip dalybų objektas tarp Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino. Piliakalnis nuo seno traukė tyrinėtojų dėmesį. 1928–1932 m. Apuolės piliakalnį ir kapinyną tyrinėjo E. Volteris, V. Nagevičius bei švedų archeologas B. Nermanas. Per 6 tyrinėjimų sezonus buvo ištirta apie 1500 kv.m. Tyrinėjimų medžiaga iki šiol nėra paskelbta. Pokaryje piliakalnis buvo ne kartą lankytas. 7 dešimtmetyje rasta gyvenvietės pėdsakų dideliame plote, ariamame lauke į R nuo piliakalnio. Čia dirvoje aptiktas 30–80 cm storio tamsios žemės sluoksnis su apdegusio molio trupinėliais, bet beveik be jokių keramikos pėdsakų. Buvusioje gyvenvietėje, kairiajame Brukio krante į P ir į V nuo piliakalnio bei dirvos paviršiuje, taip pat giliau buvo pastebėta tamsios žemės su degėsiais ir apdegusio molio tinko gabaliukais. 1986 m. MMT žvalgomosios ekspedicijos metu į ŠR nuo piliakalnio, pievoje, pastebėtas 20–30 cm storio jau praktiškai sunaikintas kultūrinis sluoksnis; jo likučiai sumišę su viršutiniu žemės sluoksniu. Analogiškas kultūrinio sluoksnio būvis konstatuotas ir Brukio kairiajame krante, į PV nuo piliakalnio, aukštumos slėnyje. 1996 m. Apuolėje darytais gręžiniais nustatyta, kad į PV–P ir PR nuo piliakalnio esančioje gyvenvietėje (daugelyje patikrintų vietų), kultūrinis sluoksnis yra praktiškai visai arimo sunaikintas. Tyrinėjimus sunkino tai, kad žvalgymo metu ariama gyvenvietės dalis buvo dirbama. Kai kuriose vietose gręžiniais nustatyta, kad gyvenvietėje (į P nuo piliakalnio, žemesnėse vietose) kultūrinio sluoksnio likučiai vis dar siekia iki 35 cm storio. Į R nuo piliakalnio esančios gyvenvietės dalies kultūrinio sluoksnio gręžiniais nepavyko nustatyti. 1996 m. gegužės pradžioje darytose aerofotografijose puikiai matyti Apuolės piliakalnio gyvenvietės ribos ir vietos, kur dar išlikęs kultūrinis sluoksnis. Tai beveik sutampa su gręžinių informacija. Piliakalnis šiuo metu yra gana gerai prižiūrimas, tik aikštelės vaizdą ir kultūrinį sluoksnį šiek tiek žaloja piliakalnio aikštelės Š dalyje esanti duobė, kuri atsirado audrai išvertus ąžuolą. Duobės sienelėse matomas apie 15 cm kultūrinis sluoksnis, kuriame gausu sudegusių grūdų.

© Senovės baltų kovų brolija "Vilkatlakai"